Prostatitas – priešinės liaukos (prostatos) uždegimas. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, jog šia liga gali susirgti tik vyresnio amžiaus vyrai, tačiau iš tikrųjų ši problema vargina tiek jaunus, tiek vidutinio, tiek ir vyresnio amžiaus vyrus.
Ūminio prostatito kilmė dažniausiai bakterinė, o lėtinis gali būti ir bakterinis, ir neuždegiminis (sukėlėjas nenustatytas, uždegimo sukeltų prostatos pakitimų nerandama, tačiau yra nemalonūs pojūčiai ar dubens srities skausmas) bei stazinis dėl prostatos sekreto užsistovėjimo, ilgalaikio jo susikaupimo liaukoje, sekreto šalinimo sutrikimų.
Dažniausi prostatito sukėlėjai – klebsielos (Klebsiella), enterokokas (Enterococcus), E.coli, stafilokokai (Staphylococci), streptokokai (Streptococci), chlamidijos (Chlamydia trachomatis), mikoplazmos (Mycoplasma hominis).
Apie prostatą
Priešinė liauka, arba prostata, – kaštono dydžio neporinis vyrų lyties organas, esantis už gaktos, prieš tiesiąją žarną. Ji yra prieš pat šlapimo pūslės išėjimo angą ir kaip žiedas gaubia pačią šlaplės (uretros) pradžią. Virš priešinės liaukos yra šlapimo pūslė, po ja – išorinis šlaplės raukas, t.y. raumuo, kuris laiko uždaręs šlaplę ir atsidaro tik šlapinantis, kad šlapimo pūslė išsituštintų. Pro prostatą praeina sėklos išmetamieji latakai, kurie prasideda sėklidės prielipo uodegoje ir atsiveria prostatinėje šlaplės dalyje. Orgazmo metu priešinės liaukos raumenys susitraukia, ir jos turinys patenka į prostatinę šlaplės dalį. Iš jos spermijai su sėklinių latakų, prostatos bei sėklinių pūslelių sekretu gana stipriai išmetami lauk.
Prostatoje gaminami prostaglandinai – vienos iš veikliausių biologinių medžiagų, kurios labai svarbios normaliai vyro erekcijai, ejakuliacijai ir vaisingumui. Sutrikus prostaglandinų gamybai, sutrinka lytinė funkcija.
Infekcijų pavojus
Prostatos sekretas, kurio šiek tiek nuolat išteka į šlaplę, turi medžiagų, naikinančių bakterijas, kylančias atvira šlaple iš išorės. Taigi prostata saugo lyties ir šlapimo sistemos organus nuo infekcijų. Tačiau jeigu vyras serga peršalimo, lytiniu keliu plintančiomis ligomis, sutrinka prostatoje biologiškai veiklių antibakterinių medžiagų gamyba, bakterijos įsibrauna į liaukinį prostatos audinį, primenantį kempinę, ir sukelia uždegimą.
Infekcija į prostatą gali patekti keliais būdais. Vienas iš jų – kylantis, kai prostatitą sukelia aukštyn šlaple keliaujančios bakterijos. Jos gali būti nuneštos naudojant šlapimo kateterius, medicinos procedūrų metu arba pasikeitus mikroflora su lytiniais partneriais.
Nusileidžiančiu keliu infekcija plinta susirgus šlapimo kelių infekcija, pavyzdžiui, sergant pielonefritu. Tuomet infekcija gali nusileisti iš inkstų geldelių žemyn į prostatą.
Hematogeniniu (kraujo) keliu infekcija dažniausiai plinta esant nusilpusiai imuninei sistemai: sergant cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis ligomis, kurių metu imuninis atsakas yra nusilpęs.
Nesaugaus ir nepastovaus lytinio gyvenimo pasekmės
Dažnai įtakos turi netvarkingas lytinis gyvenimas, kai santykiaujant su atsitiktine lytine partnere apsikeičiama mikroflora, apsaugos priemonių nenaudojimas. Reikšmingi ir tam tikri išoriniai faktoriai, kurie skatina kraujo sąstovį mažajame dubenyje: nuolatinis sėdėjimas darbe po keletą valandų, vidurių užkietėjimas, vibracija, alkoholio vartojimas, aštrūs patiekalai, stresas bei nereguliarus lytinis gyvenimas, t.y. aktyvaus lytinio gyvenimo periodai, besikaitaliojantys su visiškos abstinencijos periodais.
Ūminio prostatito išsivystymo priežastį gali nulemti ir apatinių šlapimo takų obstrukcija (dėl prostatos gerybinės hiperplazijos, šlaplės striktūros, šlapimo pūslės akmenų, įgimtų šlapimo takų defektų).
Ūminis prostatitas
Ūminis prostatitas pasireiškia deginimu ir skausmu šlaplėje šlapinimosi metu, skausmu tarpvietės srityje bei skausmu pilvo apačioje virš gaktinės sąvaržos. Taip pat skauda varpą, šlapinamasi dažnai ir skausmingai. Galimas šlapimo susilaikymas ar šlapinimasis krauju. Būdinga ir bendrinė organizmo reakcija, pasireiškianti karščiavimu, šaltkrėčiu, raumenų skausmais.
Ūminio prostatito gydymas
Bakterinis prostatitas gydomas antibakteriniais preparatais, atsižvelgiant į mikrobų jautrumą antibiotikams. Pastaruoju metu dažniausiai pasirenkami fluorochinolonai, pavyzdžiui, ofloksacinas, ciprofloksacinas, perfloksacinas ar norfloksacinas.
Gydymo metu patariama vengti lytinių santykių. Jei yra ūminis šlapimo susilaikymas, turėtų būti atliekama suprapubinė kateterizacija. Jei ūminis bakterinis prostatitas gydomas tinkamai (būtina skirti antibiotikų mažiausiai keturias savaites norint išvengti lėtinio prostatito), yra tikimybė visiškai pasveikti.
Lėtinis prostatitas
Lėtinis prostatitas nebūtinai prasideda po ūminio prostatito. Jis gali būti kaip savarankiška liga be ūminės fazės. Lėtiniam prostatitui būdinga daugeriopa klinika: įvairaus intensyvumo ir įvairios lokalizacijos skausmai virš gaktinės sąvaržos, tarpvietės, varpos (ypač galo), kartais – sėklidžių skausmai, dažnas šlapinimasis. Kartais jaučiamas sunkumas sėklidėse, pilvo apačioje, tarpvietėje ar nugaros apačioje. Neretai jaučiamas skausmas ar diskomfortas ejakuliacijos metu. Lėtinis prostatitas diagnozuojamas, jei simptomai tęsiasi ne trumpiau kaip tris mėnesius.
Sergant lėtiniu prostatitu pasireiškia simptomai:
– maudžiantis skausmas ar nemalonus pojūtis papilvės, kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, kapšelio, šlaplės srityje;
– negausios išskyros iš šlaplės;
– padažnėjęs šlapinimasis (ypač naktį);
– drumstas šlapimas;
– susilpnėjęs lytinis pajėgumas;
– sumažėjęs darbingumas, padidėjęs nervingumas.
Ligos gydytojas ligą diagnozuoja išsiaiškinęs ligonio skundus, atlikęs sekančius tyrimus:
– prostatos apčiuopa pirštu per tiesiąją žarną (digitalinis-rektalinis tyrimas),
– prostatos sekreto tyrimas (randami uždegiminiai pakitimai, nustatomas sukėlėjas);
– prostatos specifinio antigeno (PSA) nustatymas kraujyje ir jos biopsija (audinio gabalėlio ištyrimas mikroskopu), įtarus vėžinį susirgimą.
Lėtinio prostatito priežastys
Prostatos uždegimą sukelia įvairios bakterijos: streptokokai, stafilokokai, E.coli, Klebsiella, Pseudomonas, Proteus, lytiniu keliu plintantys mikroorganizmai – chlamidijos, mikoplazmos, ureaplazmos. Ligos sukėlėjai patenka iš šlaplės, sergant šlapimo pūslės, šlaplės, antsėklidžio uždegimu, rečiau per kraują ar limfą (iš gretimų uždegimo židinių ar sergant infekcine liga).
Riziką susirgti prostatitu didina:
– veninis sąstovis dubenyje dėl sėdimo darbo, vidurių užkietėjimo, ejakuliacija nesibaigusio seksualinio susijaudinimo;
– nesaugūs lytiniai santykiai;
– intervencinės medicininės procedūros:
o cistoskopija – šlapimo pūslės apžiūra per į šlaplę įvestą vamzdelį;
o kateterizacija – lankstaus vamzdelio įvedimas į šlapimo pūslę šlapimui nutekėti.
Ligos simptomai ir požymiai
Lėtinio prostatito gydymas
Lėtinis prostatitas yra rimta problema, reikalaujanti kantrybės bei pastangų. Mat yra keletas skirtingos etiologijos prostatito rūšių ir neretai būna sunku išsiaiškinti, ar tai bakterinės ligos pasekmė, ar būklė, susijusi su kitomis mažojo dubens ligomis arba su kitais organizmo procesais. Štai kodėl dažnai gydant lėtinį prostatitą negaunama norimų rezultatų.
Gydoma įvairiai: jei yra infekcija – skiriama antibakterinių preparatų. Lėtiniam prostatitui gydyti dažniausiai vartojami plataus spektro antibiotikai, kurie veikia daugelį mikroorganizmų, galinčių sukelti lėtinį prostatitą. Taip pat skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, sisteminio poveikio enzimų preparatai (Wobenzym, Phlogenzym), prostatos masažas, refleksoterapija, fizioterapija, mioreleksantų, termoterapija, psichoterapija, jogos pratimai.
Kai prostatitas pasireiškia kartu su gerybiniu prostatos išvešėjimu, kartu reikia gydyti abi šias ligas: antibakterinių vaistų reikia skirti su alfa adrenoblokatoriais arba augalinės kilmės vaistais.
Sergant prostatitu pažeidžiama priešinė liauka. Dėl ilgai rusenančio uždegimo prostata sumažėja, surandėja. Dažniausiai lėtinis prostatitas prasideda vyrams, sirgusiems šlaplės, ūminiu prostatos uždegimu.
Lėtinio prostatito gydymas yra ilgas ir sunkus:
– skiriami antibiotikai, veikiantys nustatytą sukėlėją;
– mažinamas priešinės liaukos sekreto sąstovis (taikomas prostatos masažas, fizioterapinės procedūros).
– reguliarūs lytiniai santykiai. Tuščia prostata gyja geriau.
– Gydymas trunka ne mažiau kaip 3 mėnesius. Jo metu rekomenduojama vengti alkoholio, vidurių užkietėjimo.
Profilaktika
Kad liga neatsinaujintų reikalingas profilaktinis priešrecidyvinis gydymas. Vieni populiariausių žolinių preparatų gydyti šiai problemai yra Prostamol uno, Peponen, Prostavit. Taip pat yra svarbu palaikyti normalius, reguliarius lytinius santykius. Jei darbas sėdimas, tuomet kas valandą po 10 min. reiktų aktyviai pajudėti ar pasivaikščioti.
Reiktų vengti alkoholio, aštrių patiekalų, daug angliavandenių turinčio maisto, kofeino. Reiktų stengtis valgyti daugiau baltymų turintį maistą, gyvulinius riebalus pakeisti augaliniais. Daugiau reiktų valgyti vaisių ir daržovių. Na, o jei vargina gerybinė prostatos hiperplazija, kasdien reiktų sukramtyti po ketvirtį puodelio žalių moliūgo ar saulėgrąžų sėklų ir į valgiaraštį įtraukti gaminių iš sojos.
