Atsiliepimai · 2017-08-14

oda

Pienligė. Jos atsiradimo priežastys ir gydymo būdai

Kiekviena moteris žino, kad intymios sveikatos problemos gerokai blogina gyvenimo kokybę. Deja, specialistų teigimu, kalbėti apie šias ligas moterims vis dar nedrąsu, kartais netgi vengiama kreiptis į gydytoją. Todėl intymia savijauta dažnai susirūpinama tik tada, kai nemalonūs simptomai tampa nepakeliami.

Tad ką svarbu žinoti apie moters intymią sveikatą, kad ligos ir nemalonūs pojūčiai nekamuotų?
Negalavimų kaltininkai
Deginimas, perštėjimas, nemalonus kvapas ir įkyrus niežulys – ginekologinių ligų simptomai, dėl kurių moterys dažniausiai praveria vaistinės duris. „Įprastai moterys prašo vaistų, kurie kuo greičiau nuslopintų nemalonius simptomus. Kai kuriuos iš jų, pavyzdžiui, žvakutes su probiotikais, galima įsigyti be recepto; kitiems, stipresniems, jau reikia recepto. Pirmieji gali padėti tada, jei liga nėra „apleista“, įsisenėjusi. Tačiau, jei susirgimas vargina seniai, simptomai – sunkiai pakenčiami, švelnios priemonės neišgelbės. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, išsiaiškinti tikslų ligos sukėlėją ir aptarti tinkamiausias priemones ligai gydyti“, – pataria „BENU vaistinės“ vaistininkė Audronė Levickienė.
Pasak vaistininkės, intymi sveikata dažnai „sušlubuoja“ rimtai susirgus ar pakitus bakterinei terpei organizme. „Dažnai moterys pasiskundžia, jog štai, vartojo antibiotikus ir susirgo pienlige, prašo vaistų niežuliui įveikti. Tiesa tokia, kad antibiotikai naikina visas bakterijas: ir sukeliančias ligą, ir gerąsias – tas, kurios rūpinasi tinkama žarnyno ir lytinių organų mikroflora. Ją išbalansuoti taip pat gali hormoninių preparatų vartojimas, netinkamos higienos priemonės ir įpročiai: dirbtinai prikvėpinti prausikliai, menstruacijų metu retai keičiamos higienos priemonės, per dažnas arba per retas prausimasis. Kartais intymius sutrikimus išprovokuoja net sintetiniai apatiniai ar pernelyg aptempti drabužiai: sutrikus oro cirkuliacijai, bakterijos, grybeliai turi puikią terpę daugintis“, – įspėja A. Levickienė.
Gydytojos ginekologės Linos Rudaitienės teigimu, norint išvengti tokios nemalonios ligos kaip pienligė, pirmiausia reikia rūpintis imunine sistema. „Tinkama mikroorganizmų kiekių ir gyvavimo formų (tarp jų ir grybelio) pusiausvyra bei sąveika su mūsų kūnu užtikrina gerą savijautą ir sveikatą. Įvairias bakterijas, grybelius pradedame rinktis vos gimę: nuo pirmo prisiglaudimo prie mamos krūties, odos, nuo pirmų artimųjų glostymų ir bučiavimų. Turint stiprų imunitetą, palaikant gerą mikroorganizmų pusiausvyrą, išvengsite grybelinių susirgimų. To pasiekti galima racionaliai maitinantis, grūdinantis, nepervargstant, laikantis profilaktikos, higienos ir saikingumo principų“, – pataria gydytoja.
Teisinga higiena
Pasak vaistininkės A. Levickienės, intymios higienos priežiūra turėtų skirtis nuo bendros kūno priežiūros. „Intymios zonos pH įprastai yra rūgštinis, tarp 3,8–4,5, todėl renkantis prausiklį reikėtų į tai atsižvelgti. Dažniausiai prausimosi priemonės, skirtos kūnui, yra neutralios arba šarminės. Intymiai higienai jos netiktų, nes ardytų natūralią mikroflorą. Taip pat atkreipkite dėmesį į prausiklio sudėtį: verčiau rinkitės tą, kuriame nėra dirbtinių dažiklių, kvapiklių ar agresyvių putojimą skatinančių medžiagų. Neprauskite intymios zonos paprastu muilu: jis sausina jautrią odą, gleivinę ir sukelia sudirgimus. Apskritai, net ir tinkamą intymios higienos prausiklį naudokite saikingai, apsiprauskite juo kartą, du per dieną. Dažniau – nebent menstruacijų metu, gausiai kraujuojant“, – pataria BENU vaistininkė.
Renkantis intymios higienos prausiklį, reikėtų atsižvelgti ir į amžių, turimas gretutines ligas. „Jei dažnai vargina grybeliniai susirgimai, naudokite prausiklį, sudėtyje turintį pieno rūgšties, laktobacilų – gerųjų bakterijų, kovojančių su patogeninėmis. Sergant bakterine vaginoze, rinkitės natūraliai antibakteriškai veikiantį prausiklį, pavyzdžiui, su arbatmedžio aliejumi. Jis padės neutralizuoti dėl ligos kylantį nemalonų kvapą. O, atėjus menopauzei ir pakitus intymių zonų pH pusiausvyrai, reikėtų naudoti prausiklį, kurio pH – 6,8–7“, – pataria A. Levickienė.
Savigydos pavojai
Moterys, net ir patirdamos nemalonius pojūčius intymioje zonoje, dažnai keliauja ne į gydytojo kabinetą, o į interneto puslapius. Deja, juose dalijami patarimai ne visada būna teisingi, o savigyda neretai baigiasi prastai.
„Jei moteris ligą nusistato be išsamesnių tyrimų, visas gydymasis gali būti bereikalingas. Pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, kas sukėlė susirgimą. Makšties kandidozės atsiradimui įtaką daro antibiotikų vartojimas, nėštumas, tiksliau – jo metu susilpnėjęs imuninis atsakas, įvairios lėtinės ligos (cukrinis diabetas, skydliaukės disfunkcija, mažakraujystė), ilgas hormoninės kontracepcijos vartojimas ir dėl to pakitusi makšties mikrofloros pusiausvyra, netgi lėtinis nuovargis. Grybelis taip pat dažnai lydi kitą infekciją, kurią išgydžius galima tikėtis pagerėjimo. Todėl gydymą reikėtų pradėti nuo priežasties, o ne nuo pasekmės“, – pataria ginekologė L. Rudaitienė.
Pasak ginekologės, tik sužinojus priežastį, kodėl vis puola pienligė, galima imtis tinkamų profilaktikos, gydymosi priemonių. „Jei pastebite, kad liga prasideda po antibiotikų vartojimo, tuomet po jų kurso tikslinga naudoti probiotikus su pieno rūgštimi: tiek geriamus, tiek vietinio poveikio (į makštį). Nėštumo metu grybelis tampa dažnu palydovu, tačiau gydomas tik tada, jei pacientė jaučia nemalonius simptomus. Na, o sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, teks susitaikyti, kad, tik suvaldžius jas, grybelis atsitrauks ilgesniam laikui. Norint išvengti jo atkryčio, reikėtų stiprinti imunitetą, taip pat profilaktiškai pavartoti priemones su pieno rūgštimi“, – sako gydytoja.
L. Rudaitienė įspėja, kad neracionalus vaistų vartojimas gali baigtis tuo, kad ligos sukėlėjas taps jiems atsparus. „Aklai spėliojant, kurie vaistai tiktų, vartojant tai vienus, tai kitus, gali išsivystyti ligą sukėlusio patogeno atsparumas. Tada, norint pasveikti, reikia labai daug pacientės kantrybės ir ryžto: tenka ieškoti kitų gydymo variantų, vargti su ilgais gydymo kursais. Todėl tikslinga atlikti išsamius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, kokie vaistai būtų tinkamiausi. Tai daug geresnis kelias nei niekuo nepagrįsti eksperimentai“, – apibendrina ginekologė.