Atsiliepimai · 2013-01-24

Pandeminis gripas ir vėl Lietuvoje?

Kadangi vis dažniau per žiniasklaidos priemones pranešama, jog tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje plinta pandeminis gripas, tad siūlome šiek tiek daugiau sužinoti faktų apie šį virusą:

Pandeminis gripas – tai gripo rūšis, atsirandanti kas keletą dešimtmečių ir sparčiai išplintanti daugelyje pasaulio valstybių ir regionų. Pandeminio gripo simptomai panašūs į „įprasto“ gripo simptomus, bet dažniausiai yra stipresni.
Gripo virusai nuolat keičiasi ir atsiranda naujos jų rūšys. Pandemija prasideda tada, kai atsiranda toks virusas, kuris visiškai nepanašus į ankstesnius, todėl daugelis žmonių visiškai neturi imuniteto tokiai rūšiai. Dėl to gripas plinta sparčiai ir plačiai, juo užsikrečia šimtai tūkstančių žmonių.
Naujas pandeminis virusas gali atsirasti žmogaus gripo virusui susimaišius su gyvūnų gripo virusu (dažniausia paukščių gripu).
Kuo gripas skiriasi nuo pandeminio gripo?

„ĮPRASTAS“ GRIPAS PANDEMINIS GRIPAS
Atsiranda kiekvieną žiemą. Per pastarąjį amžių buvo kilusios trys pandemijos. Jos prasideda staigiai bet kuriuo metų laiku.
Juo suserga apie 10 proc. gyventojų. Gali susirgti iki 25 proc. gyventojų.
Daugeliui žmonių tai nemaloni, tačiau gyvybei nepavojinga infekcija. Ši infekcija gali turėti sunkių pasekmių visiems užsikrėtusiems.
Didžiausią tikimybę sunkiai susirgti turi labai jauni ir labai seni žmonės bei sergantieji tam tikromis lėtinėmis ligomis. Sunkiai susirgti gali bet kurio amžiaus žmonės.
Tiems, kurie gali sunkiai susirgti, kiekvienais metais siūloma pasiskiepyti nuo gripo. Iš pradžių nebus vakcinos. Kai bus sukurta vakcina, visus gyventojus reikės kuo greičiau paskiepyti, kai tik bus pakankamas vakcinos kiekis.
Tie, kuriems iškyla konkretus pavojus, gali vartoti antivirusinius vaistus. Kaupiamos antivirusinių vaistų atsargos, kurios bus naudojamos kuo veiksmingiau, priklausomai nuo ligos plitimo.

Per pastarąjį šimtmetį kilo trys gripo pandemijos:
„Ispaniškasis gripas“
Metai: 1918–1919
Manoma, kad nuo jo mirė 20–40 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Amžiaus grupė, kurioje buvo daugiausia susirgimų: sveiki, jauni, suaugę žmonės (nuo 20 iki 50 metų).
„Azijietiškas gripas“
Metai: 1957–1958
Manoma, kad nuo jo mirė 1 milijonas žmonių visame pasaulyje.
Amžiaus grupė, kurioje buvo daugiausia susirgimų: labai jauni ir labai seni žmonės.
„Honkongo gripas“
Metai: 1968–1969
Manoma, kad nuo jo mirė 1–4 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Amžiaus grupė, kurioje buvo daugiausia susirgimų: labai seni žmonės ir ligoniai.
Gripo pandemija gali plisti dviem bangomis su kelių mėnesių pertrauka; kiekviena banga gali trukti nuo dviejų iki trijų mėnesių.
Tikėtina, kad pandeminiu gripu užsikrės daugiau žmonių nei „įprastu“ gripu. Iki pandemijos pabaigos gripu gali užsikrėsti maždaug vienas ketvirtadalis gyventojų.
Skiepai nuo „įprasto“ gripo bus neveiksmingi pandeminio gripo atveju.
„Įprastas“ gripas taip pat gali sukelti skaudžių pasekmių, todėl labai svarbu, kad būtų skiepijami visi, kuriems reikalinga „įprasto“ gripo vakcinos injekcija.

Pandeminio gripo pasekmės:

• daug susirgimų gripu;
• didelis spaudimas sveikatos apsaugos tarnyboms;
• sutrikdytas kasdienis gyvenimo ritmas;
• daug mirčių.
Tikimybė užsikrėsti pandeminiu gripu yra didelė, kadangi jis plis labai sparčiai, ir tik nedaugelis žmonių turės imunitetą šiam gripui.
Pavojus kils visiems. Kai kuriems žmonėms gripas bus pavojingesnis, tačiau kiekviena pandemija yra skirtinga. Kol virusas nepradėjo plisti, labai sunku prognozuoti, kurias gyventojų grupes jis paveiks labiausiai.
Prasidėjus „įprasto“ gripo epidemijai, didžiausia tikimybė sunkiai susirgti yra žmonėms, kurie priklauso šioms grupėms:
• labai jauni žmonės;
• 65 metų ir vyresni žmonės;
• žmonės, kurie jau serga tokiomis ligomis kaip plaučių ligos, diabetas, vėžys, inkstų arba širdies veiklos sutrikimai;
• žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl tam tikrų gydymo metodų arba susirgimų, pavyzdžiui, ŽIV/AIDS.
Vakcinos turi būti kuriamos konkrečiam gripo virusui, kuris sukelia epidemiją arba pandemiją. Vakcinoms sukurti reikia keleto mėnesių. Bus imtasi visų priemonių kuo greičiau sukurti vakciną, kuri apsaugotų nuo naujos pandeminio viruso rūšies, tačiau mažai tikėtina, kad kilus pirmajai susirgimų bangai vakcina jau bus sukurta.
Priklausomai nuo to, kada prasidės antroji gripo pandemijos banga, mokslininkai gali spėti sukurti vakciną, kuri apsaugotų žmones. Jau dabar vykdomi tyrimai ir parengiamieji darbai, kurie turėtų padėti užtikrinti, kad vakcina bus sukurta kaip įmanoma greičiau.
Yra antivirusinių vaistų, kurie gali būti veiksmingi gydant pandeminį gripą, ir yra kaupiamos jų atsargos. Šie vaistai bus naudojami siekiant kuo veiksmingiau gydyti tuos, kuriems gali pasireikšti sunkios komplikacijos.
Antivirusiniai vaistai
• Vaistai veiksmingi tik tada, jeigu jie pradedami vartoti per 48 valandas nuo pirmųjų simptomų.
• Gydymas antivirusiniais vaistais turėtų padėti sumažinti gripo simptomus ir sutrumpinti susirgimo trukmę, tačiau juos vartojantis žmogus vis tiek gali perduoti infekciją kitiems.
• Sunku iš anksto numatyti, kurioms žmonių grupėms susirgimo pasekmės bus sunkesnės ir kuriems žmonėms antivirusiniai vaistai reikalingi labiausiai.
• Kol virusas nepradėjo plisti, neįmanoma įvertinti šių vaistų veiksmingumo.
• Tikėtina, kad bėgant laikui pandeminio gripo virusas taps atsparus antivirusiniams vaistams.
• Lietuvoje numatyta kaupti antivirusinių vaistų atsargas.
• Kiek žmonių gaus šiuos vaistus, priklausys nuo to, kada prasidės gripo pandemija ir kiek tuo metu bus sukaupta antivirusinių vaistų atsargų.
Virusas plinta oru žmonėms kosėjant arba čiaudėjant. Yra keletas paprastų priemonių, kurios padeda sumažinti infekcijos riziką. Veido kaukės nėra labai veiksmingos siekiant sustabdyti viruso plitimą, tačiau jūs galite:
• prisidengti burną ir nosį, jei įmanoma – servetėle, kai kosėjate arba čiaudėjate;
• panaudotą servetėlę išmesti greitai ir atsargiai – įdėti į maišelį ir išmesti į šiukšlių dėžę;
• jeigu įmanoma, vengti kelionių ir didelių žmonių susibūrimų;
• laikytis higienos – dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniui, nes tai stabdo viruso plitimą per paviršius ir viruso perdavimą kitiems;
• įprastomis plovimo priemonėmis dažnai valyti kietus paviršius (pvz., virtuvės paviršius, durų rankenas);
• stebėti, ar vaikai laikosi šių rekomendacijų.
Pasaulio sveikatos organizacija yra sukūrusi tarptautinį pandeminio gripo stebėjimo tinklą. Lietuva yra parengusi gripo pandemijos planą, kuris bus pradėtas įgyvendinti prasidėjus pandemijai. Jau dabar visokeriopai stengiamasi gerinti pasirengimą pandemijai. Jeigu bus manoma, kad pandemija gali pasiekti Lietuvą, Sveikatos apsaugos ministerija apie tai įspės gyventojus ir teiks rekomendacijas, kurių priemonių geriausia imtis.
Pandeminis gripas plinta labai sparčiai, kadangi žmonės neturi imuniteto.
Tikėtina, kad pandeminio gripo pasekmės bus sunkesnės nei „įprasto“ gripo.
Kurioms grupėms pandeminis gripas kelia didžiausią pavojų, paaiškės tik tada, kai liga pradės plisti, kadangi gali būti paveikti ne tie žmonės, kurie labiausiai nukenčia nuo „įprasto“ gripo.
Kaupiamos antivirusinių vaistų atsargos, tačiau jų galimybės yra ribotos. Vaistų veiksmingumas paaiškės tik po to, kai virusas pradės plisti.
Kol virusas nebus identifikuotas, nebus galima sukurti reikalingos vakcinos.
Jeigu prasidės gripo pandemija, apie tai bus skelbiama televizijoje, radijuje ir spaudoje.
Parengė Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM specialistė Danutė Šidiškienė