Sveikas gyvenimo būdo šalininkų tarpe vyrauja nuomonė, jog laiku pakeitus savo gyvenimo būdą iš nesveiko į sveiką, galima pasveikti praktiškai nuo visų ligų.
O koks yra tas sveikas gyvenimo būdas? Visų pirma, sportas-sveikata. Būtent tokią frazę girdime nuo pat ankstyvos vaikystės ir išties fizinis aktyvumas ypatingai pozityviai veikia mūsų organizmą. Išjudina kraujotaką, medžiagų apykaitą, kas padeda organizmui ir efektyviau apsivalyti nuo teršalų, greičiau suvirškinti maistą, išnešioti maisto medžiagas ten kur reikia ir tt. Sportuodami sustipriname savo raumenų ir griaučių sistemą, kas prideda mums daugiau fizinės jėgos, ištvermės, atsparumo aplinkos sąlygoms.
Ar galime tikėtis būti sveiki, jei nuo 8 iki 17val. praleidžiame sėdėdami (dirbdami) prie kompiuterio, poto sėsdami į automobilį ir grįžę namo dar prisėdame prie televizoriaus ar to paties kompiuterio. Akivaizdu, kad taip gyvendami esame pasmerkti blogai savijautai ir ligoms. Tad visų pirma norint jaustis geriau – reikia ir judėti daugiau.
Kitas svarbus momentas sveikame gyvenimo būde yra žinoma mityba. Šiai dienai daugelio žmonių maiste yra gausu termiškai apdorotų angliavandenių, baltymų, riebalų ir įvairių cheminių maisto priedų. Ką žmogaus gauna iš tokio maisto? Geriausiu atveju nekokybiškos energijos egzistencijai, tačiau organizmui to neužtenka, kad galėtų funkcionuoti tinkamai. Žmogui yra reikalingos neapdorotos, aktyvios biologinės medžiagos, kurių yra gausu šviežiose daržovėse, vaisiuose ir uogose, tačiau kaip dažnai ir kiek jų valgo šiuolaikinis žmogus? O būtent minėtos biologinės medžiagos ir suteikia galimybę organizmui (ląstelių lygmenyje) apsiginti nuo neigiamo aplinkos poveikio, užterštumo, virusų ir bakterijų, kurių kasdien knibžda aplink mus milijonai. Šį atsparumą mes tiesiog vadiname imunine sistema arba imunitetu.
Kitas svarbus faktorius žmogaus savijautoje yra tai kaip mes valgome – maitinimosi kultūra ir įpročiai. Kad būtų kuo geresnis maistinių medžiagų pasisavinimas, maisto produktai turi būti gerai sukramtomi, vienu metu galima suvalgyti ne daugiau 300g maisto, o tarp skirtingų maisto produktų valgymo turi būti 2-3 valandų pertrauka. Ir nepamirškite, valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename, tam, kad valgytume.
Visi esame girdėję, kad per dieną reikia išgerti 2-3 litrus gryno vandens. Galime užsiduoti sau klausimą, kiek mes realiai jo išgeriame? Arbata, kava, sriuba – nesiskaito! Kodėl? Nes virinto vandens visų pirma jau yra pakitusios molekulės, o visų antra kava ar sriuba tai yra maisto produktas, o kad padėtume apsivalyti (ir ne tik) organizmui mums reikia išgerti minėtą kiekį vandens dienos metu. Vandenį reikia gerti bent 15-30 minučių prieš valgį ir jokiu būdu ne valgiu metu ar iškart po valgio.
Na ir žinoma galiausiai ką dar reikėtų ypatingai pabrėžti tai sveikas mąstymas, nes visiems gerai žinoma, jog stresas, neigiamos emocijos neigiamai veikia ir visą mūsų organizmą bei gali iššaukti ligas. Sveikai mąstyti tai reiškias nelaikyti pykčio savyje, sugebėti atleisti sau ir kitiems, pozityviai mąstyti apie save ir kitus.
Straipsnį parengė NoriuPasveikti.lt
