Jei norite mūsų puslapyje palikti atsiliepimą apie kokį nors gydytoją, sveikatos įstaigą, vaistus ar gydymo paslaugas, tuomet parašykite mums el.paštu [email protected]
Kam to reikia? Priežastis paprasta – dalindamiesi informacija pagelbėsime kitiems žmonėms ieškantiems informacijos.
Taip jau yra, kad gydytojus prisimenam tik tada, kai su mūsų sveikata kažkas nutinka negero. Ne išimtis ir aš. Kovo 5-ąją patyriau buitinę traumą. Patyriau, kaip liaudyje sakoma, lygioje vietoje. Paslydusi kritau, išsinarinau, susilaužiau kairiąją ranką (didžiojo gumburo lūžis su poslinkiu), plyšo raumuo. Išnarinta ranka buvo atstatyta, visa kita turėjo sugyti, bent taip sakė mane gydęs chirurgas. Nežinau, kodėl buvau nukreipta ne pas traumatologą, o pas chirurgą, bet tie dalykai jau ne ligonio kompetencijoje. Tiesos dėlei, turiu pasakyti, kad mano rankos nuotrauką pamatęs rentgenologas iš karto pasakė, kad dėl gumburo lūžio poslinkio pilnai nepakelsiu rankos, ją teks operuoti. Chirurgas buvo kitokios nuomonės. Ranką pakelsiu ir jokios operacijos nereikalingos. Kantriai laukiau. Tikėjau, kad taip ir bus, nors nepamiršau ir rentgenologo žodžių apie operacijos reikalingumą. Po dviejų mėnesių laukimo ir nesulaukimo pagerėjimo pradėjau internetu ieškotis privačios traumatologo konsultacijos. Suradau. Pasirinkau Ortopedijos technikos Panevėžio filiale dirbantį ortopedą-traumatologą Aleksandrą Šigajevą. Buvau maloniai priimta, išklausyta. Man paaiškinta, kad operacija, jei noriu normaliai pakelti ranką, būtina. Tik gydytoją šiek tiek neramino manoji situacija. Nuo traumos buvo praėję daugiau kaip du mėnesiai. Per tą laiką kaulai jau galėjo suaugti. Operacijos nebegalima buvo atidėlioti, todėl gydytojas pradėjo konsultuotis su kolegomis, kaip būtų galima ją kuo greičiau atlikti. Išeitis buvo surasta. Po savaitės operacija buvo atlikta Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Nuoširdus ačiū gydytojui Aleksandrui Šigajevui už ją ir už viltingus žodžius po jos. Ranką galėsiu pakelti. Patikėkit, po kelių mėnesių nežinios, abejonių man tai atrodė labai viltingai. Tiesa, rankos dar nepakeliu tiek, kiek norėtųsi. Bet laukia reabilitacija… Svarbiausia, manyje gyvena Viltis, Tikėjimas, kad viskas bus gerai.
P. S. Nenurodžiau chirurgo, kuris mane gydė pavardės. Tai darau sąmoningai. Nenoriu sukompromituoti, sugadinti jauno mediko profesinės karjeros. Sergančiuosius noriu perspėti, kad nebijotų suabejoti gydytojo išvadomis, kad sugebėtų pakovoti dėl savo sveikatos. Juk ji – didžiausias kiekvieno mūsų turtas.